Sunday, February 23, 2014

Iš Facebook: Ukrainoje žmonės laimėjo

Ukrainoje žmonės laimėjo. Kol kas lyg neišku, kur yra šalies vadovas (galbūt kai baigsiu rašyti šį tekstą jis jau vadinsis buves vadovas). Bet aišku viena - Ukrainoje žmonės nenorėjo gyventi sovietmetyje. Nenorėjo taip stipriai, kad nesitraukė nė per centimetrą sušaudomi iš automatų ir snaiperinių ginklų. Aš negaliu nustoti žavėtis ta beprotiška drąsa, kai visi mato krentančius aplinkui ir toliau užsiima tuo, kuo užsiėmė - kas ruošia molotovo kokteilius, kas nešioja akmenis, kas traukia sužeistuosius, kas toliau bando eiti į priekį. Nes ten, kur juos aikštėje užspaudė į kampą, tapo aišku - arba kriminalinių politikų valdžia laimi ir jie (ir jų vaikai) kentės lukašenkišką-putlerišką pragarą (Bulatovo nupjautas ausies gabalas ir žaizdos delnuose - neblogas pavyzdys, kas būtų laukę sukilėlių) arba... Tokiame paisirinkime mirtis aikštėje tikriausiai nebeatrodė tokia baisi.
Aš negaliu nustoti žavėtis nacijos vienybe. Valdžia sustabdė metro? Nė velnio, politechnikumo studentai nuėjo patys paleidinėti. Uždaryti privažiavimai į Kijevą? Tuojau atsiranda žemėlapiai, kaip privažiuoti aplinkiniais keliais. Madiane šalta ir kovotojai per naktį išalko? Vienintele atvira gatve KOLONA žmonių su šiltais rūbais, šiltu maistu, čiužiniais, malkomis, padangomis ir medikamentais. Ukrainiečiai pademonstravo neįtikėtiną saviorganizacijos lygį, kurį gamtoje galbūt mačiau tik skruzdėlyne. Iš kitos pusės - pamoka visiems esamiems ir būsimiems diktatoriams: jei jau ruošiatės žudyti savo piliečius, išjunkite internetą ir mobilų ryšį, kaip tai padarė Lukašenka. Kai žmonės nežino kas vyksta, pradeda bijoti. Ukrainoje ko gero vienas iš faktorių buvo tas, kad Rusijos propagandos mašina buvo bejėgė prieš tiesiogines UStream transliacijas iš priešakinių linijų. Visi kas norėjo, matė kas buvo iš tiesų, o ne ką Kiseliovas sufantazavo iš lempos.
Revoliucija dar nesibaigė - šalyje greituoju būdu vyksta desovietizacija, centrinėse aikštėse verčiami leninai (taip, pas juos jie liko stovėti beveik visur), dar like keli regionai, kuriuos tvirtai valdo kriminalitetas ir užspeistas į kampą jis lengvai nepasiduos. Žmonės vis dar apimti revoliucinės euforijos, gyvena ir mąsto idealistiškai - juos vis dar vienyja bendras tikslas. Toliau laukia sunkusis etapas, kuriame Ukraina ne kartą yra suklupusi dėka politinių rietenų, kuriomis sėkmingai naudojosi kremlius, siekdamas neleisti šaliai sustiprėti. Nes jei Ukraina atrodys geriau už Rusija, joks Putinas su savo kazokiškom klounų uniformom aprengtais banditais nenulaikys savo valdžios... Ukrainiečiams teks sukurti teisėsaugą, kuria pasitikėtų žmonės. Nesisugaudantys Europos Sąjungos atstovai tai vadina "atkurti pasitikėjimą", bet to pasitikėjimo ten niekada nebuvo - milicija puoselėjo sovietmečio stiliaus nebaudžiamumą. Kaip rašė vienas Maidano dalyvis, banko viceprezidentas: "nenoriu gyventi šalyje, kurioje nusikaltėlį atpažinsi pagal milicininko antpečius". Jiems reikės peržiūrėti visą šalies valdymo sistemą, nes buvusioji skatino politinį kriminalitetą kovoti už postus bet kokiais metodais. Jų laukia labai ilgas ir nelengvas kelias, kuriame reikės suprasti, kad ne vien gera ar bloga valdžia lemia piliečių gerbūvį, kad demokratijoje visiems reikia laikytis vienodų taisyklių... Kai kurias pamokas mes dar patys mokomės, o jie gerokai atsilieka.
Manes kartais klausia, kodėl aš su tokia aistra sergu už Ukrainą? Koks mums skirtumas, kas ten bus valdžioje ir kokia ten santvarka? Na išties, koks gi skirtumas, jei gyventi pagal "moja chata skraju" (mano namas kraštinis) principą. Bet aš vis labiau jaučiu kelis dalykus, kurie man neduoda ramybės:
Laisvė, kurią gauni per lengvai - nevertinama. Anot vienos citatos, ją vis reikia palaistyti krauju. Man atrodo, visi baigia pamiršti, iš kur mes atėjome ir kur mes einame. Visi atsipūtę gyvena savo ramius ar nelabai gyvenimus ir galvoja, kad supermarketai, MTV ir McDonalds su Statoilais buvo visada. Net ir sovietmečiu. Todėl nieko tokio, jei grįšime atgal. Ukraina su Rusija - gyvas pavyzdys, kas būna, kai gauni laisvę tiesiog taip, savaime. Rusija sugebėjo atsiduoti į rankas fašizmui ir diktatūrai, Ukraina lyg ir bandė žaisti demokratiją, bet piliečiai nusprendė, kad per sunku ir atidavė valdžią į rankas kriminalitetui, kuris savo ruožtu mielai ją ėmė ir buvo per centimetrą nuo diktatūros įvedimo. Mes tuo tarpu, užliūliuoti tariamos ramybės lygiai taip pat leidžiame kriminalinėm politinėm jėgom patekti į valdžią, o kai kada - netgi formuoti daugumą. Na, aš suprantu, kad balsuoti nėra už ką, bet žinokit - reikia. Jei mes nebalsuosime, toliau matysime vieno klausimo politikus ar tiesiog nusikaltėlius valdžios viršūnėse. Aš pats nemėgstu visų be išimties politinių partijų, nes žinau nemažai kaip jos veikia iš vidaus, bet einu balsuoti ir renkuosi pagal mažiausio blogio principą. Taip pat reikia ne tik balsuoti, bet ir aktyviai dalyvauti rinkimų stebėjime, ypač mažose, kaimiškose apylinkėse, kur kai kurios kriminalinės politinės jėgos susiperka balsus ir vietas parlamente.
Po laisvės ir demokratijos kaukėmis pas mus vaikšto Lietuvos priešai. Kaišioja visokias idėjas, kurios lyg ir teisingos, paremtos konstitucija, bet kas matėte, kokiais apgaulingais metodais ir kaip aršiai buvo renkami parašai referendumui, ir kaip drąskėsi seni saugumiečiai, stengdamiesi tuos parašus prastumti pro VRK, turbūt suprantate apie ką aš. Tokie procesai ir masinės isterikos nevyksta šiaip sau - jos gerai organizuotos suinteresuotų pusių. Vien Rusijos konsulate Klaipėdoje, anot Anušausko dirba 250 žmonių (žinios iš Anušausko knygos pristatymo diskusijos). Palyginimui - tiek pat dirba uosto direkcijoje. Tiek žmonių reikia vizom išdavinėti? Aš jau neliesiu visokių Paleckių, Frontų ir kitų atvirai prorusiškų ir iš ten finansuojamų organizacijų. Pridursiu paskutinį faktą pamąstymui - Graužinienė per TV paaiškino, kad į Maskvą kas mėnesį ji su kaikuriais partijos draugais važiuodavo "asmeniniais reikalais". Galvokit ką norit, bet aš asmeniniais reikalais kas mėnesį mieliau važiuočiau į Barseloną ar Paryžių.
Rusijoje atvirai klesti fašizmas. Klounų-kazokų uniformomis apsirengę marozai, mušantys Pussy Riot merginas - vaizdas rodomas per visas TV Rusijoje, su džiugiu pranešimu, kad "parodėm vietą toms pindosų kalėms" (pindosai - rusijoje nūnai madinga amerikiečių pravardė). Klounus pakeiskite rudmarškiniais, merginas - žydais. Jei tai ne fašizmas, tai tada nežinau ką ir bepridurti. Arba štai ateina žmonės prie "Doždj TV" (lietuviškai - Lietus TV) žmonės, norėdami palaikyti. Ateina ramiai, be jokių plakatų. Tik su lietsargiais, nors nelyja. Policija juos vaiko. Pasirodo fašistams nepatinka, kad žmonės prie Lietaus TV stovi su lietsargiais, nes nelyja. Jei tai ne fašizmas, tai tada kas?
Fašimas Rusijoje savaime nėra problema. Problema yra ta, kad tos šalies ekonomika yra visiškoje subinėje ir toliau greitu tempu čiuožia žemyn. Neseniai dalinausi kažkieno grafiku, kur matosi, kaip greitai ritasi žemyn visos muitų sąjungos (čia Putino organizuota "atsvara" europos sąjungai, arba SSSR nr. 2) valiutos JAV dolerio atžvilgiu. Suprantant tai, kad Rusija be importinių produktų nelabai turėtų ką ėsti, Putinas turės daryti krūvą nemalonių judesių. Varžtų užveržinėti nelabai yra kur - jau ir taip kiekvienas mažiausias neramumas malšinamas staigiai ir be skrupulų. Vienas iš būdų - surasti naują priešą ir apturėti "mažą pergalingą karą". Karai šiais laikais nebūtinai kariaujami su tankais. Užtektų pavyzdžiui suburti naują vilties partiją, jai užimti daugumą parlamente, paimti visus valstybės postus, išstoti iš ES, pasirašyti stojimo į muitų sąjungą sutartį. Scenarijus ne iš fantastikos srities - referendumas yra ne už žemę, o už išstojimą iš ES. Ar jums labai norisi grįžti į postsovietinį korupcijos, nebaudžiamumo ir skurdo lagerį?
Ukrainos kova prieš uždarymą į Putlerio lagerį turi būti mums priminimu, kad laisvės verti tik tie, kas ją brangina. Tai priminimas, kad nepaisant visų problemų, esame labai toli nuo Ukrainos ar Rusijos kaip ekonomiškai taip ir mentaliteto prasme. Mes jau Europoje, nors ir ne pirmame dešimtuke, bet Europoje. Ir tai yra nepalyginamai geriau, nei būti pirmaujančiomis SSSR respublikomis. Mūsų vaikai turi galimybes planuoti studijas geruose vakarų universitetuose. Mes galime kada panorėję išvažiuoti į bet kurią Europos šalį ir kada panorėję iš jos grįžti. Mes galime rašyti internete ką norime, be baimės, kad Putino cenzoriai pašalins mūsų anketą. Mes galime daug daugiau nei bet kada galėjome.
Ir dabar ypač svarbu, kad fašistėjanti ir skurstanti Rusija turėtų savo užkariavimo akiratyje ne tik Lietuvą, Latviją ar Estiją, bet ir Ukrainą. Frontas išsitemps, bus lengviau gintis.
Todėl užbaigsiu šiuo sakiniu - eikime balsuoti, kad politinis kriminalitetas ir Putlerio parankiniai turėtų kuo mažiau šansų įtakoti mūsų gyvenimus. Nes jeigu neisit balsuoti, yra nemaža tikimybė, kad vieną dieną reikės eiti į barikadas.

Friday, February 7, 2014

Unity 3D webplayer now works in Linux thanks to Pipelight

Hey folks.

Remember that awesome game that you wanted to play on Kongregate but couldn't because it was in Unity and you're using Linux? Well, now thanks to AWESOME guys of FDS team - you can!

The project is named Pipelight and is a thin wrapper between Linux browser plugin interface, wine and windows browser plugins.

The installation instructions are super-easy, however they lack one important thing: for security all downloaded plugin installers are checked by their SHA256 checksum to avoid tampering. Because stuff gets updated, if you install Pipelight things will not work out of the box for Unity 3D, because of the SHA256 mismatch. So what you need to do is:

1. Install Pipelight using instructions for you distribution

On Ubuntu it looks like this:
  • sudo add-apt-repository ppa:pipelight/stable
  • sudo apt-get update
  • Close your browser(s).
  • sudo apt-get install pipelight-multi

2. Update Pipelight plugin downloader script

This will make sure plugin installer script has the newest checksums and can download plugin installers successfully.


sudo pipelight-plugin --update

3. Enable Unity 3D plugin


Omit sudo if you want to enable a particular plugin for your user only.

sudo pipelight-plugn --enable unity3d

4. Launch browser and enjoy!


For testing you can go to http://orborun.tinylabproductions.com/ to play our early alpha of Orborun.

First time you launch it you should be greeted by Unity webplayer installer. Then when you reload the page, Unity preloader should be seen and right-clicking on the game should bring up Unity menu instead of Flash (which we have installed as a fallback).

In general it should look like this
If that doesn't work, try recreating Pipelight plugin:

sudo pipelight-plugin --create-mozilla-plugins

After that restart your browser and go to about:plugins. In case you're using Firefox, you should see something similar to this:

Everything is working. Yay!
In case you don't, you can always consult Pipelight help page - the guys are very responsive and helpful.

By the way, we're trying to get Orborun greenlit on Steam, so your help would be much appreciated! And you can also get it on Desura - which includes DRM free copies of native Linux, Mac OS X and Windows builds.

Cheers and happy gaming!

P. S.: if anyone spotted that Heroes Of Newerth icon in my sidebar, my in-game id is arturaz_tlp. Be sure to invite me and we might have a match or two ;) If you don't know what that is, it's a very fun MOBA style (DOTA2 or League of Legends) game with excellent Linux support - those guys provided it first! It's fast paced, cunning and a loads of joy. And free! Be sure to check it out :)

Thursday, January 23, 2014

Annual letter from Bill & Melinda Gates Foundation

Even if I don't like Windows as an OS, I must admit that Bill Gates is a great man.

Read up on his foundations annual report where they break down three myths about aid towards developing countries: http://annualletter.gatesfoundation.org/

It's really a great read and offers interesting viewpoints which aren't obvious but makes sense when you think about it.

I'm happy that world is slowly getting a better place :-)

Tuesday, January 14, 2014

Fixing OpenFL on Ubuntu Linux

If you are trying to launch something with OpenFL and are getting the following error message:

Could not initialize SDL : No available video device

Try this: sudo apt-get install libxext-dev

Source: http://www.openfl.org/community/installing-openfl/linux-target-could-not-initialize-sdl/

Friday, January 10, 2014

Board Game: Room 25 - review

Room 25: Run - Survive - Escape - Be Scared
 
Do you remember The Cube? Well, I sure do. I remember that nerve-stretching, scary, but at the same time curious and intriguing experience that it provided. Have you ever wanted to stand in the shoes of those poor characters? To experience what they experienced? Now, thanks to Room 25, you can!

In this game you take a role of a "TV contestant", which is put into a complex of shifting, unknown rooms, some of which kill you upon entering. There are several game modes, but basically it boils down to this: you/your team must find room 25, get everybody to it and then shift it out of the complex to win and become famous (this is a TV show, remember?). Oh, and by the way, you only have 8/10 turns to do this, so no wandering around doing silly business.

The modes allow you to play on your own (Solo), in competing teams or as a big group which has some disguised bad guys called guards in it (Suspicion).

I've only played 2 suspicion mode beginner games and half of the solo mode, so take this with a grain of salt, but for the price I think this one is a winner.

Suspicion mode

 

We've played this two times with 5 people. The first time was the first time we've played the game ever, so it was a bit odd. However everybody got quickly up to speed with the rules and the downtime was minimal.

We've used soundtrack of The Cube to enhance the atmosphere and it helped a lot. Everybody was sitting at the edges of their seats, wondering what they shall do next and who's the traitor among them. It led to great interactions like this one.
  • P1: *looks at a room on his turn*
  • P2: Is it safe?
  • P1: Oh yea, perfectly.
  • P2: Well, if you say so... *pushes P1 into the room on his turn*
So if you're a guard you can't just act openly or people will immediately see this. The funny part was when the guy, who played a guard stepped into a room which was marked as mortally dangerous by a good guy with the intention to "check if he's not a guard and gain trust among other players". Poor old chap was burnt down to ashes instantly. We also won that game.

The second game was a lot more desperate for the prisoners (yes, they call you that. TV is cruel in the future). When you play with 5 players you get 1 or 2 guards amongst you. We started and one of the guards started acting very clearly from the beginning. So we stayed out of his way and ran circles around the dangerous rooms.

However the game was going on, time was ticking and room 25 was nowhere to be found. There were only 3 rooms left which were not checked, and they were in different corners, so we rushed to the one that had to be it only to find a dark chamber there. Everybody at the table had a moment of disbelief and were stunned when an evil laugh broke the spell.

It turns out we had 2 guards this game and when one of them gave itself away so clearly we let our guard down. So the other guard found room 25, told us it was a dangerous room and doomed us to our death.

 

Solo game

 

While the competitive mode felt great and we'll definitely play it again solo mode didn't stick to me. In this mode you control 4 characters and give them 2 orders each turn.

It all seems OK, but I guess it's just me and my nature. You have only 4 markers to mark things and you run out of those quickly as you can only recover them if you go into the room.

Because I use them to mark rooms I do not want to go to, they run out very quickly and room 25 suddenly becomes a memory game. Where as with other players I know I have limited information and can ask others whether they remember what kind of room was it, when playing with myself I feel like I'm trying to overwork my brain remembering all the tiles when they are shifting around.

This and also the tendency to look at tiles when you're not supposed to (in other words - cheat against the game) ruins the solo experience for me. Although this may not be the case with you and is just my problem.


Conclusion

 

Pros

 

  • Quick play time: 30-60 mins.
  • Easy rules, can quickly introduce to a game.
  • Has a lot of social aspect in it, you have to talk to others.
  • Relatively cheap: ~20 EUR in Lithuania.
  • Very thematic - given that you enjoy the theme.
  • Adjustable difficulty - you can select beginner or expert tile setting or even create your own.

Cons

 

  • It's not something you can play over and over again constantly. I feel like 2-3 sessions of this game per week is enough.
  • Solo mode quickly becomes a memory game. Someone on Board Game Geek offers an alternative variant of the Room 25 Solo game - that could help perhaps.

Final words


So far I like the game. I've bought games that seemed like a disappointment from the first time I've played them (I'm looking at you, Ligretto. Thankfully I sold it for two drinks) and this is not one of them.

If you're interested in playing this with me and are in Kaunas, Lithuania, write a comment and we can arrange something :)

P.S.: here's a Dice Tower video review of Room 25.